Alghero iš tokių vietovių, kurias greičiausiai aplenkčiau keliaudamas vienas. Neturiu nieko prieš ir jei atvirai, vargu ar ieškantys vietelės pasyviam poilsiui surastų daug nusiskundimų Alghero adresu. Plevėsuojančių palmių pavėsyje riedučiais siūbuojasi bronziniai klubai. Jiems signalizuoja pro šalį prašvilpiantis ''Porsche''. Iš paskos lėtai rieda juodas ''Mercedes'' visu garsu transliuodamas Surinamo Top 40 grojaraštį. Ore tvyro šviežias suktinukės kvapas. Kitoj gatvės pusėj kažkas eina vilkėdamas ''Heat'' marškinėliais. Alghero neriasi iš kailio pretenduodamas europinio Majamio vardan.
Tikiuosi ilgam čia neužstrigsim. Gulinėjimas pliaže bamba gaudant saulės spindulius ne mano kantrybės taurei. Kiekvienas didesnis kurortas tėra energetinis vampyras savo judrų tempą išlaikantis poilsiaujančiųjų žvalumo kaina. Kuo vangesnė vegetacija, tuo viskam daraisi apatiškesnis taip ir nesuprasdamas iš kur toks nuovargis nieko nenuveikus. Mano komanda, gaila, kitokios nuomonės. Draugelis kategoriškai atsisako judėti tolyn kol saulė neįkraus nusilpusių jo baterijų. Tenka taikytis prie situacijos atsigulus įsistebeilijant į dangų. Energijos stagnacija visada suras būdą išsilaisvinti. Arba būsi priverstas užsiimti produktyvia veikla, arba pasiųsi ką nors toli toli. Šįkart ji pasireiškia įkyriomis mintimis: ''Tai sakai gulinėji sau. Žmonės statosi namus, sodina medžius, augina sūnus, o tamsta vedi plunksninių debesų statistika. Pagirtina, tiesiog pagirtina.''
''- Drauguži! Ei, drauguži!'', pažadina perdėtai lipšnus kreipinys. Tokia tonacija dažniausiai reiškia artėjantį prekeivį su krūva gyvybiškai svarbių rakandų pasiūlyti.
''- Ei, drauguži, pirk GoPro lazdą telefonui!'', be užuolankų pasiūloma man. Laimei, neturiu su savimi grynųjų, nes įsakmus vyriškio balsas kaip ir nebepalieka teisės rinktis.
''- GoPro. 25 eurai, bet kaip Tau, mielas drauge, 20.'' Na ir pasisekė klausykit! Pliažas pilnas žmonių, nėra vietos atsigulti, o nuolaida išimtinai taikoma tik man.
''- Tventi jūros ma frend. GoPro, zi best!'', nepaliauja merkti akies azijietiškų bruožų vertelga. Neturėdamas ką veikti nusprendžiu įsivelti žaidiman.
''- Nupirksiu su sąlyga, jei parodysi kaip naudotis'', patikinu ir atkišu savo senutėlį ''Nokia'' modelį. Nereikia būti technologijų ekspertu tam, kad suprastum anų laikų telefonus šiandien tetinkančius įkalti sienon smulkesnį vinį ar pasišviesti rūsyje leidžiantis užkandai agurkėlių. Bet GoPro? Tokios kriauklės kaip maniškė ''Nokia'' neįgrūsi lazdelėn net gyvybės ir mirties klausimu.
- Ma men..., prikandęs lūpą susikremta vyrukas. Pasijaučiu nepatogiai. Žmogelis pelnosi duonos kąsnį prekiaudamas paplūdimyje mažai paklausos turinčiomis prekėmis, o aš, glostydamas nuo vynuogių išpampusį pilvą, šitaip išsidirbinėju. Tikrai, sotus alkano neužjaučia.
Prasivartom ant smėlio iki pat saulėlydžio. Saulutė, kurį laiką dar pabuvusi bičiulių delnuose fotosesijos metu, galiausiai nusileidžia. Traukiam į panelių viešbutį. Kol jos ruošis, mes galėsim prisiminti kas yra dušas. Jau keturias dienas kaip esam švarūs jūros vandeniu. Būtų toleruotina jei lauktų pasimatymas su undinėmis, tačiau Alghero gana civilizuota gyvenvietė. Trenkdamas jūra bendrų temų pokalbiui surasi tik žvejų turgelyje. Palendu po dušu jusdamas kaip šilta vandens srovė pamažu nuo kūno plauna visas kriauklytes, jūros žvaigždutes ir arkliukus. Jau buvau bepradėjęs užmiršti ką reiškia gaivumo pojūtis. Pagyvenęs urvinėmis sąlygomis netrunki išsiilgti komforto.
Vidurnakty išsiskirstom kas sau. Merginos žaismingos nuotaikos genamos patraukia į klubą pašokti, mes, kaip jau įprasta, į bruzgynus. Nakvynei susirandam nelygumų suraižytą skardį. Vos spėji prisnūsti ir išsigandęs vėl keliesi patikrinti sapno čia būta, ar išties čiuoži žvyru nuo skardžio tiesiai į jūrą.
 |
| Bumfights |
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą