Išsimiegu prastai. Nesvarbu koks užkietėjęs asketas bebūtum, minkštas žmogaus kūnas nepritaikytas vartytis ant uolinių matrasų. Žvarbus rytinis vėjas odą šiaušia pagaugais. Gamtai Tu su savo poniškais kaprizais visiškai ne motais. Nepatinka oras, kurkis laužą arba apsišlapink.
Susipakavę mantą pasišalinam iš parko kuo skubiau. Spartus tempas randasi ne iš baimės būti užkluptiems parką prižiūrinčio skautų būrelio, o veikiau dėl sužvarbusių galūnių. Rudens naktimis Korsikoje dar tikrai nešalta, tačiau išlepintas jaukios namų šilumos kone grieži dantimis sapnuodamas kaip šildaisi iglu trobelėje lašišą čirškinančių eskimų draugijoje.
Sugrįžtam į Bonifacio gurgiančiais skrandžiais. Alkio ir nuovargio kombinacija retai eina koja kojon su sveikos mitybos principais. Nėra kuo stebėtis ir mūsų pasirinktu racionu. Prisipirkę prancūziškų bagečių puotaujam tylėdami. Ima juokas pačiam iš savęs. Štai aš, didysis Odisėjas, planavęs šitiek amą atimančių nuotykių, sėdžiu sau apsitrupinęs prancūziška konditerija ir vienintelis nuotykis nenustojantis suktis galvoje kaip iš kolegos pasiskolinus eurą sušveisti dar vieną bagetę. Tetrūksta fone užgrojant ''Final Countdown''.
Pirmoji dienos pusė prabėga tinginiaujant laukiniame Korsikos paplūdimyje. Būsimą ramybę pranašauja įkyriai tautiniais rūbais prekiaujančių afrikiečių stoka. Kiek riečia nosį krūvos krantan išmestų jūržolių. Visgi, kur kas labiau ''riečia'' baltu smėliuku tipenantys pusnuogiai pensininkai. Stengiesi į pastaruosius nekreipti dėmesio visų pirma iš pagarbos, bet jie, rodos tik ir telaukia kol užsimiršęs pakelsi galvą.
- ''Bonjour'', pasisveikina sugavę Tavo žvilgsnį.
- ''Plafkes užsidėk, Bonžiur Tu'', pagalvoju. Po minutės kitos, imi svarstyti ar tik ne Tu čia senis su šitokiu požiūriu. Tokie, iš pažiūros nereikšmingi kelioniniai epizodai, su Tavo pasaulėžiūra elgiasi kaip su keramikos dirbiniu. Iš pradžių sudaužo kultūriniu šoku, vėliau įgytomis patirtimis klijuoja naujai. Tavasis puodelis sekantį kartą talpina jau šiek tiek daugiau.
Nusprendžiam grįžti į Sardiniją. Liko vos keletas dienų pasibastymui, o dar reikės parsitrenkti 500 km atgal. Gaila, tačiau šiam sykiui Napoleono gimtinei tenka ištarti ''Sudie''.
Kitoje Viduržiemio jūros pusėje mūsų laukia merginų duetas. Taip mielieji, Marta neapsikentusi kamuojančio ilgesio paskambino seseriai ir merginos paskubomis susikrovusios mergautines skrynias jau laukia kitame krante modamos baltomis skarelėmis. Norėtum tigre.
Į Sardiniją išvykom keturiese. Kartu išskrido ir dvi geros mūsų pažįstamos. Tiesa, vos nusileidus mūsų keliai išsiskyrė. Savarankiškumo nestokojančios panelės, išsinuomavusios automobilį, pasileido tyrinėti salos savo pačių susikurtų maršrutu. Kaip bebūtų, moterys, levandomis dvelkiančios fėjos, o fėjos tampa fėjomis ne miegodamos brūzgynuose ir vaikščiodamas jūros druska išbalintais plaukais.
Santa Teresoje ilgai neužsibūnam. Merginos mėgaujasi banguota jūros žydryne, draugelis kažką naršo internete, o aš, ištikimas Vingių Jono principams, vėl prigulu popiečio. Išvažiuojam saulei jau besileidžiant. Nakvosim Alghero kurorte, kuriame panelės išsinuomavusios viešbutį. Pakeliui sustojam apsipirkti į turgelį panašioje prekyvietėje. Kas džiūgauja suradęs kokybiškų vaisių, ką sudomina keletas litrų naminio vyno. Alghero pasiekiam jau visiškai sutemus. Išlaikydami tradiciją dar kurį laiką pažioplinėjam klaidžiodami ratais, kol pagaliau susirandam atokesnę vietelę prie jūros. Tuoj ištraukiamas stalą atstojantis užklotas, papjaustomas sūris ir pripildytos vyno stiklinės pradeda vidurnakčio banketą. Užmiegu neišlaukęs vakaro dalies kuomet džentelmenai sukyla kviesti damų lėtam. Paryčiais pradėjus lyti tenka ieškotis pastogės. Pasitenkinu palindęs po neaukštu uolos šlaitu ir įsivaizduodamas kaip akmenin tykšantis lašai iš tikro tykšta į verandos langus, užmerkiu akis.
 |
| Handmade WC |
 |
| Breaking Celibacy right there |
 |
| ''Hilton'' pa polski |
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą